Pasibelsk į langą tu lietaus lašu,
Ar rasa rytine kriski man į širdį.
Aplankyki debesiu mažu, mažu,
Pakalbėsim, pakol nieks negirdi.

Tu šnibždėk pavasariu į plačią tamsą,
Plaukus pumpurais man tyliai glostyk.
Noriu vėl girdėti tavo švelnų balsą,
Jei miegu sapnu giliu užklostyk.

Juk atsimenu tave beveik šventu,
Delnus Tavo vargo išvagotus.
Atiduočiau viską, kad pabūt kartu.
Kad išliktum mūs susitikimu sotus.

Tyliai vėjeliu paglostai - išeini,
Su pavasariu ir vėl ne greitai grįši.
Patikėk, širdį manoj Tu gyveni,
Nesupyksiu jeigu vėl paliest išdrįsi...