Kai vienmarškinis aidas
Bėgs per girią,
Ir garsiai šauks:
" Kur pradingai? "
Aš tyliai juoksiuos,
Pasislėpusi eglyne.
Laimėjusi, nes tu
Manęs nesuradai.
Kai jūroj bangos skęs,
Virpėdamos iš skausmo,
Nes laivas įsirėš giliai joms,
Lig širdies gelmių -
Aš tyliai brauksiu ašaras,
Sėdėdama ant kranto,
Nes joms padėt
Tikrai nebegaliu.
Kai saulė patekės danguj
Ankstyvą rytą,
Su paukščio čiulbesiu,
Rasos lašu -
Aš, mintimis, gėrėsiuos,
Žvelgdama į tylą,
Palaimos kupinom akim -
Nes gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-05-22 00:12:12
padrikas turiniu, bet darnus ir vieningas jausmu ir nuotaika, ritmingas ir melodingas ,tiesa yra ir kliūvančių vietelių.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-21 23:16:02
pasigedau pirmųjų dvieju stulpelių susijungimo su trečiuoju ir ketvirtuoju stulpeliais, kaip ir šių dviejų su penktuoju ir šeštuoju...kiekvieni du - gali būt kaip atskiri eiliukai...truputėli jau nuvalkiotos mintys...jausminga...
Vartotojas (-a): fantasy
Sukurta: 2008-05-21 17:26:46
nors sena, visgi man taip švelniai, moteriškai nuskambėjo..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-21 16:24:04
...jausmingai ir švelniai prisiglaudus prie motinos gamtos...tyrai ...kiekvienas turim teisę kalbėti savo širdimi...gražus kūrinys, puikiai skamba...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-05-21 15:58:37
atleidžiu :) :) :) labai jau sunku tą naują pagaut. kiek bemąstai - vis atrodo, kad jau girdėta...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-21 14:58:58
Be galo jausmingas eilėraštis. Man patiko. Perteikiami vaizdai priverčia paskęsti svajų pasauly...