*****
Tu pamotė mano ir motina--
Tu mano dangus ir žaizda,
Bet alkaną sielą pasotina
Tik Žemė sava... visada
Ilgiuos Tavo žydinčių sodų
Ir mylinčio medį Žmogaus,
Kurs netiki amžinu gruodu--
Prie rugio giesmės prisiglaus,
Prie mažo upelio purienų,
Prie bočių bakūžės senos,
Prie Ąžuolo Švento ir pienių,
Pražydusių pelenuos !
Nėra man gražesnio pasauly
Žvaigždyno, kaip virš Lietuvos--
Mačiau aš Čiurlionio ten Šaulį,
Žuvis nedainuojančias vos,
Mergelę ir Avino rūstį
Ragų begalybėj ūkuos--
Bijau aš iš sapno nubusti,
Prie Tavo versmės kai lenkiuos--
Tu pamotė mano ir motina--
Tu mano dangus ir žaizda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-01 23:39:08
labai dainingos prasmingos eilės...o dangus Lietuvos tikrai gražiausias mūsų akiai...kitam žemės pusrutulyje būdama supratau...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-05-21 14:31:18
labai sodrios, puikios eilės. nuskambėjo su muzika, lyg daina...;)
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-05-21 05:57:42
Bet alkaną sielą pasotina
Tik Žemė sava... visada
...dar ir tavo eilėraščiai
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-05-20 23:41:53
žydinčiuos soduos
nedainuojančios žuvys
glaudžias prie rugio