*****
Tu pamotė mano ir motina--
Tu mano dangus ir žaizda,
Bet alkaną sielą pasotina
Tik Žemė sava... visada

Ilgiuos Tavo žydinčių sodų
Ir mylinčio medį Žmogaus,
Kurs netiki amžinu gruodu--
Prie rugio giesmės prisiglaus,

Prie mažo upelio purienų,
Prie bočių bakūžės senos,
Prie Ąžuolo Švento ir pienių,
Pražydusių pelenuos !

Nėra man gražesnio pasauly
Žvaigždyno, kaip virš Lietuvos--
Mačiau aš Čiurlionio ten Šaulį,
Žuvis nedainuojančias vos,

Mergelę ir Avino rūstį
Ragų begalybėj ūkuos--
Bijau aš iš sapno nubusti,
Prie Tavo versmės kai lenkiuos--

Tu pamotė mano ir motina--
Tu mano dangus ir žaizda...