Skraido drugelis
daigai kopūstų
saulutė šildo
nieko netrūksta

meilėje svaigsta
švelnūs drugeliai
stiepias į saulę
kopūstų daigeliai

baigėsi meilė
nebėra drugelių
liko kiaušiniai
ant kopūstų lapelių

galva kopūsto
tiurbanas indo
o iš kiaušinių
vikšrai išlindo

tie vikšrai graužia
galvas kopūstų
žmogus atėjo
pabarstė dusto

dustas ne mana
vikšrai galvoja
o begalvojant
užverčia kojas

žmogus kopūsto
galvas nupjauna
jas sutarkuoja
statinėn krauna

ir visą žiemą
raugintus kopūstus
valgo su meile
pagardinta dustu