Drugelių meilė
Skraido drugelis
daigai kopūstų
saulutė šildo
nieko netrūksta
meilėje svaigsta
švelnūs drugeliai
stiepias į saulę
kopūstų daigeliai
baigėsi meilė
nebėra drugelių
liko kiaušiniai
ant kopūstų lapelių
galva kopūsto
tiurbanas indo
o iš kiaušinių
vikšrai išlindo
tie vikšrai graužia
galvas kopūstų
žmogus atėjo
pabarstė dusto
dustas ne mana
vikšrai galvoja
o begalvojant
užverčia kojas
žmogus kopūsto
galvas nupjauna
jas sutarkuoja
statinėn krauna
ir visą žiemą
raugintus kopūstus
valgo su meile
pagardinta dustu