*****
Krenta žiedlapiai - svajos nubalo
Nuo atodūsio sodų gilaus--
Baltas ilgesio takas be galo,
Nusileidęs nuo pačio dangaus,

Neištirps ?! Juo praeiti man noris,
Kol alyvų dar žydi garsai,
Išdavystės kol durklas besvoris
Nevisai, nevisai, nevisai

Įsisupęs į angelo šydą,
Į kalnų takelius ir pušis,
Kol dar skardžiai piktai nepražydę,
Kol Tu lauki manęs ten dar vis--

Raitos žiedlapių skausmas ant tako,
O kaštonai -  žarų kliedesy,
Skindami ryto žvaigždę, man sako--
Meilėj sudega vėjai visi,

Sakalai, švyturiai jų žaliausi,
Nors dangus visada jų arti--
Išeini kur - gegužio  neklausi,
Kai žaibai jo balčiausi širdy--

Krenta žiedlapiai, svajos nubalo...