Krenta žiedlapiai
*****
Krenta žiedlapiai - svajos nubalo
Nuo atodūsio sodų gilaus--
Baltas ilgesio takas be galo,
Nusileidęs nuo pačio dangaus,
Neištirps ?! Juo praeiti man noris,
Kol alyvų dar žydi garsai,
Išdavystės kol durklas besvoris
Nevisai, nevisai, nevisai
Įsisupęs į angelo šydą,
Į kalnų takelius ir pušis,
Kol dar skardžiai piktai nepražydę,
Kol Tu lauki manęs ten dar vis--
Raitos žiedlapių skausmas ant tako,
O kaštonai - žarų kliedesy,
Skindami ryto žvaigždę, man sako--
Meilėj sudega vėjai visi,
Sakalai, švyturiai jų žaliausi,
Nors dangus visada jų arti--
Išeini kur - gegužio neklausi,
Kai žaibai jo balčiausi širdy--
Krenta žiedlapiai, svajos nubalo...