negirdėjau
tu išėjai
užvėręs duris
palikai
pajutau
tuštuma
liko tavo sena
gitara
kažkada
jungė mus
paklydusius
draugus
buvau vanduo
tu ugnis neblėstanti paklydėlė
viltis
žinojom abu
skirtis teks
palikus kas brangu
sudaužę savo likimus
surinksim stiklus
neklijuosim nelipdysim
neverta daugiau
kankintis
nebeskambės tyloje gitara
nebelies stygų
tavo ranka
liks tik užrašas
ir sena data
popieriaus lape