Paberk saują žemių,
Kad apkabintų mano pirštus.
Aš noriu paskęsti juodoj drobėj,
Kaip pranykstantis lietus.
Aš noriu skausmo nejutus
Tyliai užmigt tavam glėby,
Žeme, kam visa šita?
Kam trokštu to vis?
Atsakymą nugramzdinu
Ir pamirštu, kad jis yra...
Atsakyti negali nei vasaros
Trumpa diena,
Nei žvaigždėse dievai,
Kurie tik stebi paslapčia...
Jie niekada nešnabžda
Man ausyje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-05-11 23:57:59
Man trūksta šarmo, nes viskas jau taip girdėta...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-05-11 22:18:29
Aš vėl pasigendu ieškojimų - savito palyginimo, metaforos, įvaizdžio. Mintis yra, dėstymas gana sklandus. Sėkmės ieškant savitos kūrybinės raiškos:)
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-05-11 15:15:39
visai pakanka turinio ir apimties be tų paskutinių dviejų eilučiu. Na yra toks jausmelis.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-11 14:11:32
Romantika. Jausmai. Skausmas. Liūdesys. Nuoširdu. Gražu. ;)