Santrauka:
nereikia prašyti... reikia tikėti...
Neprašyk, kad ateičiau gegužį,
Nes ateisiu ir nepakviesta.
Mūsų soduose obelys liūdi,
Tarp šakų pina tinklą klasta.
Neprašyk, kad ateičiau, nereikia.
Aš tikiu - be manęs ten geriau.
Su svajonėm vėl nerimas žaidžia,
Per ilgai aš namie gyvenau.
Neprašyk, kad sugrįžčiau į sodą.
Laikas tiksi betono karste...
Jei pasaulis atrodo tau juodas,
Tai nuspalvink jį balta spalva.
Neprašyk, kad paduočiau teptuką,
Dulkės, smėlis - prastoki dažai.
Dovanosiu aš tau atviruką,
O jame - mano juoko garsai.
Neprašyk, kad ateičiau gegužį,
Nei birželį, nei liepos gale...
Tegul soduose obelys liūdi,
Kol jų kvapas plevena ore.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-06 13:40:15
Neprašytas ateisiu -
nelauktas pabelsiu,
Kaip ateina ruduo
ir akių dargana...
Pasaulis ne vien -
juodas ir baltas
kad tikėtumei tuo
turi ateiti kažkas...
Vartotojas (-a): Ewila
Sukurta: 2008-05-09 08:37:22
patiko ;]
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-05-08 21:46:10
Švelniai ir lengvai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-08 21:03:42
...liūdna, tačiau miela graži daina...ir melodiją girdžiu...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-08 19:42:00
Kokia šiluma, tyrumas!.. Tokio stiliaus kūriniai man nelabai prie širdies, bet Jūsų šįvakara itin tiko. :) Ačiū.