Neprašyk, kad ateičiau gegužį,
Nes ateisiu ir nepakviesta.
Mūsų soduose obelys liūdi,
Tarp šakų pina tinklą klasta.

Neprašyk, kad ateičiau, nereikia.
Aš tikiu - be manęs ten geriau.
Su svajonėm vėl nerimas žaidžia,
Per ilgai aš namie gyvenau.

Neprašyk, kad sugrįžčiau į sodą.
Laikas tiksi betono karste...
Jei pasaulis atrodo tau juodas,
Tai nuspalvink jį balta spalva.

Neprašyk, kad paduočiau teptuką,
Dulkės, smėlis - prastoki dažai.
Dovanosiu aš tau atviruką,
O jame - mano juoko garsai.

Neprašyk, kad ateičiau gegužį,
Nei birželį, nei liepos gale...
Tegul soduose obelys liūdi,
Kol jų kvapas plevena ore.