Ne tai progai

Kaliniai septintą dieną kietuose gultuose
Šventus šašus nusidrasko-
Prieš daugelį metų šiandieną mamai žadėjo neliest akmenų.

Popierinės gėlės, žirklėmis išpurentos
Saldainių dėželėse surikiuotos, dulkėmis užliūliuotos,
Mamos raudonais dažais baltakojinius pirmokus tepliojo.

Senolės bažnyčioje metama auka skamba,
Uždega žvakelę už niekieno neprisimenamą savo motiną.
Kunigo pamokslas netėviškais žodžiais liepia dabar patylėti.

Šiandienos alėjų šlavėjos nebešeria vištų,
O buvo tokios namų padėjėjos,
Mažosios darbininkės raudonais kaspinais.

Raudonskruostės moterys vystyklus keičia,
Apsivaikuoti išmokė tikėjimas.
Lazdelė tylius taktus į šaligatvį muša. Pasivaikščiojime tikslo nebėra.
ančių virkdytoja

2008-05-04 16:13:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-05-04 22:17:11

Dinamiškas ir daugiaprasmis.

Anonimas

Sukurta: 2008-05-04 19:28:20

DaugelĮ. "už niekieno neprisimenamą savo motiną" - logika? "Apsivaikuoti išmokė tikėjimas" - super. Iš paskutinio žodelio pavogčiau "ė". :) Pilnas, pulsuojantis darbas.

Anonimas

Sukurta: 2008-05-04 19:19:40

perbegai per amzius ir klises :) kitoks tuom ir geras, nors sunkus skaityti - kartais uzsikerta liezuvis ant vieno kito skiemenio...

Anonimas

Sukurta: 2008-05-04 18:20:54

,,Pasivaikščiojime tikslo nebėra.'' Atrodo man tik to ir užtektų. Nežinau ar teisingai supratau, o gal taip, nes pati taip manau, bet: Viskas neturi prasmės, tie ėjimai, tos žvakės, nes tai tik tradicija, nes tai tik ji.
Ačiū. :) Gražu. Manau parašyta su giliu vidiniu jausmu.