Nemoku išsakyti to švelnumo,
Kurį kasdieną Tau jaučiu,
Kaip negaliu paglostyt Tavo veido,
Kurį mintyse vis regiu.
Gal tai dėl Tavo to šventumo,
Kuriuo kitiems Tau neprilygt,
Ir Tavo meilės savitumo,
Kurį širdis Tava tegali išsakyt.
Ak, mama, tu neteisk manęs už būdą,
Kurį man suteikė pati lemtis.
Žinok, myliu Tave... Tegu neliūdi
Tava krūtinė. O slogias mintis
Tegu išsklaido pajautimas,
Kad savo gyvastim aš vis kartu.
Mylėk save labai, kad vis lankytų suvokimas,
Kaip stipriai tu myli savo vaikus abu.
Kaip ir neatsiejamą dalelę
Anūkus savo – jį ir ją.
Ir ką dar sieki įgyvendinti,
Tu trokšti per abu juos,
Kaip ir per savo sūnų ir mane.
Tad džiaukis savo atžalom vylingai
Ir pamatyk juose save.
Gyvenime tiktai tada nieko nestinga,
Kai savo artimiems esi Tu nuolat reikalinga,
Kai Tu esi tiesiog mama.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-05-04 18:30:35
,,Tava krūtinė. O slogias mintis
Tegu išsklaido pajautimas,
Kad savo gyvastim aš vis kartu.
Mylėk save labai, kad vis lankytų suvokimas,
Kaip stipriai tu myli savo vaikus abu.''
Manu tas slogias mintis reikėjo parašyti ketvirtame posmelyje, nes kažkaip norisi iškart pratęsti tą mintį, o ji jau kitame posmelyje. { Aš čia tik komentuoju, iš savo lizdo.}
O šiaip visas Tavo kūrinio vaizdas yra labai švelnus, ir toks mielas.
O jo išvada tiesiog tokia, kokios mums visiems reikia: ,,Kai Tu esi tiesiog mama.".
Ačiū už Tavo švelnią kūrybą. Ačiū. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-05-04 18:10:44
taip jausmai, tikriausiai grazus jausmai tau ir tavo mamai. Zinoma, mamai sis eilerastis brnagiausias ir graziausias, bet manes kaip skaiytojos neuzkliude - labai viskas girdeta.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-04 15:35:29
...gražūs kupini meilės žodžiai savo Mamai...jie visada jaudinantys ir nepakatojami...