Raudonė

Raudona maikutė,
ir gitara,
savaip man graži,
ta mergina,
kvėpuoja prieš vėją,
kvėpuoja manim,
jos gitara alsuoja,
surimuotom akim.

Ką mato ji?
ir ko nematau aš?
sugroja natom,
taip laikas sustoja,
aplinkui visiem,
egzistuot šurmulys,
nutrūksta styga,
ir vėl kaltas jis.

Bet ji juk nemato,
ko aš negirdžiu,
paklysti norėtume,
tarp šitų minčių,
tik voratinklis primena,
protą kampe,
jausmus balkone,
o meilę šalia.
Cirkas

2008-05-01 00:17:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kamanelle

Sukurta: 2008-05-26 21:15:31

primena daina:) bet patiko

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-01 22:20:02

...jaunatviškai skamba... visai gražu apie gimstančią meilę...

Anonimas

Sukurta: 2008-05-01 17:07:24

man priminė labiau lengvą satyrą, bet lengva, pabaiga labai jau tokia supaprastinta, ypač rimas.
o rimas visam tekste toks tradicinis, ir tai šlubuoja - tai yra tai nėra.

Anonimas

Sukurta: 2008-05-01 13:05:53

Keiskite į "marškinėliai", "palaidinė". Kodėl būtent raudona? Ką ši spalva kalba skaitytojui? "Surimuotos akys" ?.. Galvokite, ką ir kaip rašote.