tu - mano kamiu svetimas.
tik aštuonmetis. diržu
sugavęs tėvo pragertą
vaikystę. išpjaustytas kelias
ant rankų. iš centų sudėtas
laukimas, skirtas pilnatvei.
auštant – akla vaiko vienatvė
ant kranto. tu - mano aš.
sutrūkusiais ryšiais užsmaugęs
manąjį svetimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-30 23:47:48
visai neblogai, nuo pradžios link pabaigos tik stipryn ir stipryn,
todėl toks šarmas atsiranda, pabaiga gan stipriai sužiba, - žavu.
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2008-04-30 22:41:55
Paslydai ant įvardžiu. Dar tie centai nelabai. Bet visumoje - gerai.
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2008-04-30 19:28:49
labai gražus eilius, man tikrai patiko. ir ta knyga ir diržas sugavęs praeitį. gal jau, kad patiko taip labai, tai truputį eilutė su centais ne visiškai, nes... jin girdėta. na toks kontekstas+- :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-30 19:05:49
vidinis dualizmas skaldo į savą ir svetimą,
"akla vaiko vienatvė", "sutrūkusiais ryšiais" - kaip čia išlikti... / skaudus/