nuleiski iš dangaus man pirštą...
tą, kuriuo stumdai žemės pėstininkus.
aš juo užlipsiu į dangų.
ne, ačiū, į svečius neužeisiu.
pasisėdėsiu aukštai ir apžiūrėsiu kelią,
kuris yra man išmintas.
nuleiski iš dangaus man pirštą...
aš juo užlipsiu į dangų.
ir darkart pasaulį pasveikinsiu
ir padėkosiu už praeities gyvenimą brangų.
nusiųsiu vėju linkėjimus sėkmingai nusileidusiai bangai
o sugrįžus sukelsiu naują minčių ir etiudų istoriją,
kurių pasauly gausėja ne vangiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2008-05-04 16:50:12
Dėkui.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2008-05-04 13:18:02
Taigi čia eilėraštis proza, o ne minčių etiudai. Vien forma daug ką byloja. Visgi perkeliu kūrinį ten, kur reikia. Na o darbas kaip poezijos pasaulio atstovas yra pakankamai savitas, kad gyventų.
Anonimas
Sukurta: 2008-04-30 17:56:20
pirmas posmas buvo labai geras, bet antras.... tas tarpas tarp posmu - lyg pertraukele ne vienam bokalui :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-04-30 16:41:43
...grubokas, architektūrinėmis linijomis nuaustas piešinys...savotiškas ir įdomus pasirodė...
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2008-04-30 14:55:42
hehe. ne :)
Vartotojas (-a): ryžtinga_veronika
Sukurta: 2008-04-30 13:29:00
Hm. Vidurio amžiaus krizės požymiai..?
Anonimas
Sukurta: 2008-04-30 11:53:52
nelabai čia proza..
saldokas šiek tiek, tai susilpnina tekstą gerokai.
sėkmės atradant subtilesnius dalykus