nuleiski iš dangaus man pirštą...
tą, kuriuo stumdai žemės pėstininkus.
aš juo užlipsiu į dangų.
ne, ačiū, į svečius neužeisiu.
pasisėdėsiu aukštai ir apžiūrėsiu kelią,
kuris yra man išmintas.


nuleiski iš dangaus man pirštą...
aš juo užlipsiu į dangų.
ir darkart pasaulį pasveikinsiu
ir padėkosiu už praeities gyvenimą brangų.
nusiųsiu vėju linkėjimus sėkmingai nusileidusiai bangai
o sugrįžus sukelsiu naują minčių ir etiudų istoriją,
kurių pasauly gausėja ne vangiai.