Santrauka:
Tai,kas opiai palietė.
Aš ne vizija tavo, o didelė upės mergaitė,
Viesulų užauginta pusiasalio ūdros saloj.
Dar manęs nejutai, nors jau vandenys vakarą žaidė,
Bet žinojau, kad temstančioj upėj surasi rytoj.
Kad apglėbsi krantus, juos nušluodamas iš horizonto
Ir paskęsi gaivoj kiek suirzusių upės srovių.
Kaip man tau pasakyt, kad bijau atsidurti už borto
Ir kad plaukt su tavim jau per didelė –man nesaugu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-28 22:44:27
forma ir ritmika neišlaikyta,
pažaista rimta tema, visai neblogai,
kaip visad jausmingai, aktualiai ir
lengvai, tik va redaguotinių vietų tikrai
yra (minėjau)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-04-28 14:16:49
Taip, čia mano baimė dėl dukros iš tikrųjų:)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-28 14:15:40
gražus žodis ūdra
Anonimas
Sukurta: 2008-04-28 09:43:33
Ir ne vizija mano, ir bijo iškristi už borto...
Tai gal galim, taip sakant, sužaist kokią partiją kortom?
Anonimas
Sukurta: 2008-04-28 01:06:16
lyriškas eilius..
raidėmis nupiešta - jaudulinga mergaitės išpažintis..