Iš Tavo švelnumo išaugau,
kai niekas nesi-tikėjo,
kai lietui į langą beldžiant
gyvenimo upė tekėjo
ir nešė gal taiką, gal skausmą
iš sapno spalvoto nuaustą...
Kaip Tau atiduoti galėčiau
netirpstančią amžiną skolą?
Gražiai arba ne-atsargiai,
dėlioju dienas kaip tik moku.
Priimki jų margą glėbį
Gal ims pamažu žydėti?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-28 21:09:22
Pradžia yra. Dabar dirbkite. Sėkmės.
Vartotojas (-a): voverux
Sukurta: 2008-04-28 18:00:47
specialiai ;)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-28 12:47:15
nesi-tikėjo ir ne-atsargiai - čia specialiai tie brūkšniai ar kaip?
banalokas, nors dienų dėliojimas gera mintis.
Vartotojas (-a): voverux
Sukurta: 2008-04-27 23:33:01
na, su 'gyvenimo upe' tai ir norėjosi išreikšti tą kasdienybės paprastumą ir rutiniškumą su viskuo, ką jis talpina tame, todėl išsireiškimas labai tiko. Lyg atkartojimas banalaus, nuvalkioto posakio, bet kažkokiam naujam kontekste. Lėtai, ramiai, įprastai teka gyvenimai, į kuriuos įsilieja nauja gyvybė, dėkinga už tai ją Dovanojusiam. Už komentarus - ačiū. Viską deduosi galvon. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-27 22:58:22
gryninti mintį. daug beprasmio kalbėjimo apie nieką. reikėtų atsisakyti gerokai pabodusių ir pompastiškų "netirpstančią amžiną skolą" "gyvenimo upė tekėjo" ir pan. pamėgink išreikšti gryną jausmą, tokį, kokį pagavai, apgalvotai užrašytą taupiausiais žodžiais.
o jei ko pagauti ir apgalvoti nebuvo, tai kam tada iš viso rašyti?
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-27 22:32:35
gražiai dėkoji