Iš Tavo švelnumo išaugau,
kai niekas nesi-tikėjo,
kai lietui į langą beldžiant
gyvenimo upė tekėjo

ir nešė gal taiką, gal skausmą
iš sapno spalvoto nuaustą...

Kaip Tau atiduoti galėčiau
netirpstančią amžiną skolą?
Gražiai arba ne-atsargiai,
dėlioju dienas kaip tik moku.

Priimki jų margą glėbį
Gal ims pamažu žydėti?..