iliuzijų žemė

iliuzijų žemėj veidai be grimo
baltos pėdos žolės liemenį lenkia
save lagaminais dalina
ir neša prinokusiais obuoliais –
metų krepšius brandina tikras žmogus

čia bričkos ratai pilnatimis sukasi
kaimyno bėrį vadelioja poetas
plunksną tvankiam miesto bute palikęs
arklio žolės rupšnojimą girdi
ir karvę be apsiausto į lietų palydi

sienos praėjusius gyvenimus alsuoja
o aslos nelygumuose
skęsta mergaičių kulniukai
kiemo taku į ganyklas
nuboluoja platūs kaimynės klubai
  - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
čia tikra žemė iliuzija virsta
parduota už seną tėvo laikų skatiką
klevas

2008-04-26 00:34:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-04-29 13:22:15

puiku. įdomiai pateikiami vaizdiniai, prisodrinti gyvenimiškos išminties, gilumo.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2008-04-28 18:23:11

jaučiamas tolimas, kuriame riba tarp tikros ir iliuzijų žemės išplaukia į miglą (kokia ji - tamsi ar šviesi, kiekvienam savaip jausti-matyti...), o senų skatikų vertė su metais visai ktaip kinta...

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-04-26 20:24:06

bričkos ratų pilnatys-
puiku!
..............
...o ta kaimynė boluojančiais klubais - ką? - nuoga
po ganyklas vaikšto?
:)