***

Išeina vanilino pėdos korėtu dangumi,
Apleidžia siela kūną, tavęs nėra su manimi...
Tave praradus,
Praradau ir valandų beprasmiškumą...
Cukrinių sraigių tako švelnumą ir lengvumą...
Ir svorį plunksnos paukščio...
Kurį sunku...
pajausti...
Maja

2008-04-25 23:00:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2008-07-04 14:32:16

O man tie saldumynai kaip tik ir priduoda metaforų savitumą...

Anonimas

Sukurta: 2008-04-27 22:15:54

Išeina pėdos?.. Motyvuokite ir vaniliną, ir cukriuką. :)