Išeina vanilino pėdos korėtu dangumi,
Apleidžia siela kūną, tavęs nėra su manimi...
Tave praradus,
Praradau ir valandų beprasmiškumą...
Cukrinių sraigių tako švelnumą ir lengvumą...
Ir svorį plunksnos paukščio...
Kurį sunku...
pajausti...