brendu per pievą
ankstyvą rudenio rytą
šlapia ir šalta
nežinau, kur einu,
priekyje rūkas
ir pasaulis, praradęs kontūrus
einu. man reikia eiti
kartais užsimerkiu ir panyru
į savo vidinę tamsą
ir stoja naktis
begalinė
poliarinė
bet aš turiu eiti,
nors nėra jokio priekio
jokio pradinio taško
sugrįžti
prisiglausti
na, ir velniop tą meilę
su jos plastiškom linijom
tegu ją kirvarpos sugraužia
šį vakarą gražu gražiai
gražaus raudono vyno
atsigerti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-04-25 22:00:22
varna nuo mieto-kita į vietą...
Bus tų meilių!
Anonimas
Sukurta: 2008-04-25 19:05:13
ironiška, bet nežinau, yra silpnokų vietų (panyru į savo vidinė tamsą, turiu eiti bet nėra jokio priekio ir pan), toks savotiškas, sudomino kinivarpos, nes įpūtė originalumo, visuma įdomi, bet neišpildyta..