Moteris ta iš paniekintų luomo atklydus
Be nuodėmės ir kaltės, nors nesyk į akis išplakta
O juk kadais ją mylėjo žmogus iš Paryžiaus
Ir  nulydėdavo godžiai vyriškiai, nes daug ko verta
Ji  jau priprato nuleisti akis tyli ir  apakus -
Gal  prakeikimo baltojoj kaktoj  neskaitys
Pamena, vyras nakčia suvyniojęs į minkštąją vatą
Džiaugės paslėpęs gerai kaip įgudęs vagis

Rytą  suradęs  pagarbintos kastos albumą
Ima ką nori ir lieka orus bei  ramus
Derasi moterį kartais, bet moteris žūna -
Nes perkant  grožį,  nusiperka  mirtį -perpus
2008-04-14