Moralas
Moteris ta iš paniekintų luomo atklydus
Be nuodėmės ir kaltės, nors nesyk į akis išplakta
O juk kadais ją mylėjo žmogus iš Paryžiaus
Ir nulydėdavo godžiai vyriškiai, nes daug ko verta
Ji jau priprato nuleisti akis tyli ir apakus -
Gal prakeikimo baltojoj kaktoj neskaitys
Pamena, vyras nakčia suvyniojęs į minkštąją vatą
Džiaugės paslėpęs gerai kaip įgudęs vagis
Rytą suradęs pagarbintos kastos albumą
Ima ką nori ir lieka orus bei ramus
Derasi moterį kartais, bet moteris žūna -
Nes perkant grožį, nusiperka mirtį -perpus
2008-04-14