Pro praskirtą rugių sieną
Matos akmuo lauko vidury.
Prisimenu, buvau maža,
Mamutė man dainas dainavo,
Ant akmens skarą tiesdama...

Ausy rami daina,
O gal lopšinė
Liūliuoja kaip pavasario
Švelni tyla...
Prie apsunkusio akmens
Kviečia,
Lyg vėl būčiau maža...

Nuo laiko pažaliavo jis,
Paseno nuo ilgų dienų,
Bet dar ilgai dabinsis
Trapiais motyvais
Mamos dainų...