Upių takais, vėjų keliais,
Žvakės liepsnos spinduliais
Pavirto mano balsas,
Kadaise lietumi skambėjęs.
Apako mano akys,
Kadaise daug regėję,
Sudiržo mano rankos,
Kadaise tiek draugų apglėbę.
Išėjo mano siela
Kitų žmonių ieškoti.
Paliko mane vieną
Su savais jausmais kovoti.
Suaugo mano kojos,
Tiek mylių nenuėję.
Nukrito baltos gijos
Nuaustos mažo voro.
Užgeso akys, šviesos, tiesos,
Pranyko garsas, muzika, balsai.
Ar jau gyvenimas praėjo?
Ar aš jau pasenau?
Gyvenimas praėjo
Ir kitas neateis,
Net jeigu paskutinis šansas būtų,
Nepraleiski jo, žmogau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-13 22:03:17
manes neuzkabino, toks pasirode truputi lyg ir moralizuojantis ir siaip toks ne visai sutvarkytas(: nors yra tokiu visai zaviu man ivaizdziu(:
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-04-13 21:39:57
na galima sakyti ,kad banalu, bet kazkas kabina
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-13 20:27:31
šansų daug kas nepraleidžia, tik ar tai išsigelbėjimas... :)