Ir ištirpau aš tavo akyse...
Juk nuolat trokštu to –
Paskęsti tavo kūno gelmėse,
Tikėtis, kad taip bus rytoj.
Tu mano mielas, mano tu brangus...
Tu glostai kūną, - man atrodo, - širdį...
Paliekame kalbėt tik mūs kūnus,
O išgyvenimais sielas pagirdom.
Ir viens kitam padovanojam šypsenas, -
Juk taip lengviau pažvelgti tiesai į akis.
Ir atitolinam išsiskyrimų klajones
Per laiką į pasimatymų šviesias viltis,
Kurias paverčiam drąsia realybe,
Nes žinom, kad kiti negali mums to duot.
Kas vyks tarp mūsų – pataps tobulybe,
Kurios anie nesugebės anei paliest ir nei pavogt...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-13 15:26:56
labai juokingai skamba "mūs kūnus", ypac nujauciant kad autore juos rimuoja su "brangus"
''anei'' zodis irgi pagerintas. truktu tik "idant" ir butu neregeta puokste....
Anonimas
Sukurta: 2008-04-13 09:54:16
Pavydžiu Tau aš tavo jausmo ...
kuris ištirpdo ašaras aky ir širdį,
kuris įkvėpia ugnį kurt - negriauti
ir kūriniuos surast save ir kurti ...
Lai nesupras tavęs, kas nepatyrė...
To jausmo kai pasaulį - visą myli
Tiki - pakeist ir jį ir žmogų dar gali...
Išliki visada tokia - kažkas tau linki :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-04-12 18:24:02
Per daug patoso paprastiems jausmams.