Ir ištirpau aš tavo akyse...
Juk nuolat trokštu to –
Paskęsti tavo kūno gelmėse,
Tikėtis, kad taip bus rytoj.

Tu mano mielas, mano tu brangus...
Tu glostai kūną, - man atrodo, - širdį...
Paliekame kalbėt tik mūs kūnus,
O išgyvenimais sielas pagirdom.

Ir viens kitam padovanojam šypsenas, -
Juk taip lengviau pažvelgti tiesai į akis.
Ir atitolinam išsiskyrimų klajones
Per laiką į pasimatymų šviesias viltis,

Kurias paverčiam drąsia realybe,
Nes žinom, kad kiti negali mums to duot.
Kas vyks tarp mūsų – pataps tobulybe,
Kurios anie nesugebės anei paliest ir nei pavogt...