Santrauka:
20 minučių su rūgščiu lietumi
Laišku vandenis vartok.
Jo turinio ruda gaida.
Pavirtęs slibinu nelok.
Liežuvį lipniai degina rauda.
Iš Orleano link karų
Ir inkilą paliko baltas paukštis.
Joks mesijas neves žmonių
Jie verktų tarsi jaunos raukšlės.
Nubėgo tūkstančiai akių
Visatos megztame rašte
Ir rūkas kyla tarp ašies galų
Prakąstas cerberio dantų žyme.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2008-04-12 17:27:27
mintys slenka kartu su globalinių problemų gausa, taigi, kaip jau supratote nieko gero ten nesideda..
teisingai! turi atbaidyti.
ir dėl Alacho meilės, žmonės, baikite teršti gamtą!
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-04-12 00:59:52
Patiko, išskyrus liepiamąją nuosaką pirmoj strofoj. Veikia atbaidančiai. Kitos dvi strofos labai savitos ir įdomios.
Vartotojas (-a): Karas
Sukurta: 2008-04-11 20:41:53
o man labai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-11 20:33:49
Antrinu sememai. Skaitytojas turi suprasti ir rasti logiką, ne vien rašantysis.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-11 20:07:26
padrikai , mintys nesipina