Aš išeinu, ir gryno oro gūsis tarytum
Angelas man persmelkia plaučius.
Įtrauktas cigaretės dūmas
Atrodo toks kartus ir nejaukus.
Aš įkvepiu giliau, akimirka sustoja.
Staiga regėti viską pradedu kitaip.
Į tamsų skersgatvį, kuriam aš stoviu,
Prasiskverbia ramybės spinduliai.
Kas pradžioje atrodė šalta ir baugu,
Dabar man kelia tik šiltus jausmus.
Ir triukšmas dingsta, tampa taip tylu,
Atrodo, gatvė sugeria visus garsus.
Aš pradedu be tikslo eiti tiesiai.
Ir vis giliau pasineriu savy.
Ir eisiu, kol tamsoj matysiu šviesą,
Nors atsidurčiau aš pasaulio pakrašty.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2008-04-14 18:56:21
Pernelyg tuščiažodžiaujama, kalbama klišėmis, rimuojama dėl rimavimo. manau, kad galit pasakyt savičiau, įtaigiau.
Vartotojas (-a): Tylenis
Sukurta: 2008-04-12 14:02:49
bet man jis vis tiek nera isbaigtas.. kai pirma posma sukuriau jauciau ta.. dabar tik is vaizduotes kazka rasiau..
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-04-11 23:08:19
Tu eik... eik ir tamsoje matyki šviesą... viltingas eiliukas, patiko. :)