Aš išeinu, ir gryno oro gūsis tarytum
Angelas man persmelkia plaučius.
Įtrauktas cigaretės dūmas
Atrodo toks kartus ir nejaukus.

Aš įkvepiu giliau, akimirka sustoja.
Staiga regėti viską pradedu kitaip.
Į tamsų skersgatvį, kuriam aš stoviu,
Prasiskverbia ramybės spinduliai.

Kas pradžioje atrodė šalta ir baugu,
Dabar man kelia tik šiltus jausmus.
Ir triukšmas dingsta, tampa taip tylu,
Atrodo, gatvė sugeria visus garsus.

Aš pradedu be tikslo eiti tiesiai.
Ir vis giliau pasineriu savy.
Ir eisiu, kol tamsoj matysiu šviesą,
Nors atsidurčiau aš pasaulio pakrašty.