Jūs stovit tarpdury
Ir stebit kaip laukais
Į svetimas vietas tolsta
Šlubom kojom jūsų šešėliai.

Kaži, jie ar patys
Nykstat greičiau.

Nevarstykit lūpyčių jei
Tik manajam ego keiksnot.
Vis tiek, sakau, iki ryto
Čia liks gyviai tik du.

Saugiai įsitaisė gyvatvorėj
Įstrigęs laukinis ilgesys.
Bei aš-
ant palangės iš rankų
Amžiną susisukau sau lizdą.

Rymau
Tyliu
Ir viskas