Kelias
vis nedrįstu
prisiliesti praeitim
prie tavo
žodžių.
laiko virpesiai
matuoja tylą,
laukdami rytojaus,
šešėliai šoks,
jų šypsenų grimasos
ves ir ves
ratu,
be garso,
be minties
viltis,
kaip priesaika,
kaip kelias
iš vakar į
rytoj,
kaskart artyn,
tolyn,
bet visada
su manimi
- - -
akmenimis kasdieną
rieda
laiko kulkos,
kartu ir aš,
su vėjo švilpimu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-05-04 19:18:00
Kad ir kurį skaityčiau Jūsų eilėraštį, jis man palieka spūdį ir jausmą. Tiesiog nuostabu. Ačiū. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-11 18:33:37
Ačiū. Puikus!
Vartotojas (-a): liotauras
Sukurta: 2008-04-10 22:43:04
geras,atsispindi troškimas gyventi,kažko siekti,manau tu savo pasieksi
Anonimas
Sukurta: 2008-04-10 19:55:55
>viltis,
kaip priesaika,
kaip kelias
iš vakar į
rytoj,
kaskart artyn,
tolyn,
bet visada
su manimi <
____tiesiog labai gražu ir prasminga :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-10 19:23:32
paskutinis... švilpia laiko kulka... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-04-10 19:06:07
Na, kaip pakomentuoti protingai, jei eilius tiesiog toks artimas, savas. Nerandu tinkamų išsireiškimų:))) Subtilu, jautru, erdviniai- platu... man tinka.
Anonimas
Sukurta: 2008-04-10 17:43:31
issikerpu paskutini posmeli ir pasidedu ji i savo albuma, likusios dalies nelieciu, nes labai aiskios nuomones lyg ir nesusidariau(: