Reanimacija

Liga ne pėsčia, ji su ratais
Tabletėmis atrieda pas visus.
Aš nematau per lovos kraštą,
Kur yra žemė, kur dangus.
Tik baltos sienos, rudos grindys,
Išblizgintos nematomu vašku.
Pasenęs patriotas šaukia Dievą,
Šiltoj palatoj kovodamas už mus abu.
Aš noriu pasikeist ir būt dar geras,
Guliu ir žiūriu į lubas.
Pilka mažytė musė dar zyzena,
Galbūt jinai ilgiau gyvens nei aš.
Sairusas

2008-04-10 13:18:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-04-10 19:46:40

Ptika:)

Anonimas

Sukurta: 2008-04-10 17:51:15

neduok dieve perskaityt komentarus anksciau, nei pati teksta, susidariau nuomone apie kurini, tada komentarus paziurejau ir dievazi, galvoju, muset visai jau nieko nebeismanau. man asmeniskai patiko pirma teksta dalis, kur aprasoma palata, atrodo, kad nieko ten lyg ir nera tokio, bet kazkaip, paprastas rimas, paprasti zodziai labai cia tinka, patinka paprastas kalbejimas apie sunkesnius dalykus, tokius kaip liga. kita vertus, kai atsiranda senas patriotas, jau ir praeina zavesys, bet cia pat atsiranda mazyte pilka muse ir sustato viska i savo vietas(: pradzia ir pabaiga vez.. viduri apmastyciau(:

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2008-04-10 13:51:31

Jokios poezijos čia nėra :(

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-04-10 13:48:04

šabloniškas toks darbelis. Nuo patrioto iš vis pievos.

Vartotojas (-a): Sairusas

Sukurta: 2008-04-10 13:29:40

tai čia nežinosi šiandien dar toli tas grabas, o rytoj jau abiem kojom į priekį

Anonimas

Sukurta: 2008-04-10 13:25:28

patiko pirma eilute - taip ir iskilo akyse ligonines lova ratuota :)
bet siaip nepatiko, nes as pati viena koja dabar grabe :D