Liga ne pėsčia, ji su ratais
Tabletėmis atrieda pas visus.
Aš nematau per lovos kraštą,
Kur yra žemė, kur dangus.
Tik baltos sienos, rudos grindys,
Išblizgintos nematomu vašku.
Pasenęs patriotas šaukia Dievą,
Šiltoj palatoj kovodamas už mus abu.
Aš noriu pasikeist ir būt dar geras,
Guliu ir žiūriu į lubas.
Pilka mažytė musė dar zyzena,
Galbūt jinai ilgiau gyvens nei aš.