Tėvas sakė:  
- Tu būsi vagis, dar pažinti
savęs nesuspėjęs.

Nesakau, nebuvau neregys,
tik užmerkiau akis jam išėjus,
kaip dabar –
užsimerkęs guliu, tik ropoja
vokais šaltos žvaigždės.

- Šimtą metų nebuvo balų,
šimtą metų žadėjau pareiti.

Bet dabar tų balų jau per daug,
tiek liūčių –
nepadėtų net Nojus. Dar savaitę
ir dieną palauk, tik, atrodo,
laukimas pristojo...

- Jau įaugai į svetimą dirvą
  ir skirtingi mudviejų raktai...

Nebijok, mielas tėve, dar kirba
vienatvė. Aš nuogas lyg taškas.