Verkia lėlės, meškiukai maži,
Čia bombą susprogdino žmonės keli.
Nutraukė rankytę, sulaužė nosytę,
Dar ilgai verks žaisliukai maži.

Šaudančios kulkos, riaumojantys tankai
Pliušinę rankytę nutraukia nesunkiai.
Šaltas metalas ir degantis plienas
Mylinčios širdies nepakeis niekad.

Nebežais jau niekas su lėlytėm, meškučiais, mašinytėm,
Sušėrė juos žmonės karo mašinoms.
Ak, kodėl taip liūdna mums,
Kai ateina karas?

Vėjas glostys lėlės nudegusią galvą,
Meškučio kruviną kailiuką
Ir šauks pabėgusius vaikus
Nors trumpam sugrįžti pažaisti.