Santrauka:
iš ciklo "Keturios nuotakos"
Minkštutėliu samanų kilimu ridenasi margučiai maloniai pakutendami žibuoklių liemenį. Džiaugsmingai sumuša rankomis tarpusavy, paskelbdami visam miškui: "Ji ateina!" Skaisčiai žalia suknele, papuošta margaspalviais žiedais, ji kaip mergaitė skuba taip ilgai jos laukusian glėbin. Aikčioja mėlynakės, murkia žirginėliai, šokinėja kankorėžiai, virpa kiekvienas gyvas lopinėlis, tarsi kartodamas: "Tai ji, žiūrėkit, tai ji!". Puikioji! Lengvumo ir, rodos, oru sklandančios jaunystės pilna savo esybe atsisuku į Tave, tiesiu rankas. Švelnioji! Užvaldai ir pripildai mane laisvės tuštuma. Dabar mes - viena. Gandrai pamoja sparnais: "Telaimina..."
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-04-03 13:35:51
Džiaugsmingas susiliejimas su pavasariu. Labai gražiai apsakyta būsena.
murkia žirginėliai - negirdėta, gražu:)
Vartotojas (-a): voverux
Sukurta: 2008-04-02 22:12:22
ačiū :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-02 22:06:17
gal ir kankorėžiai :) taisau
Vartotojas (-a): voverux
Sukurta: 2008-04-02 21:47:43
turėjo būti ne kaštonai, o kankorėžiai :)))