Pavasaris
Minkštutėliu samanų kilimu ridenasi margučiai maloniai pakutendami žibuoklių liemenį. Džiaugsmingai sumuša rankomis tarpusavy, paskelbdami visam miškui: "Ji ateina!" Skaisčiai žalia suknele, papuošta margaspalviais žiedais, ji kaip mergaitė skuba taip ilgai jos laukusian glėbin. Aikčioja mėlynakės, murkia žirginėliai, šokinėja kankorėžiai, virpa kiekvienas gyvas lopinėlis, tarsi kartodamas: "Tai ji, žiūrėkit, tai ji!". Puikioji! Lengvumo ir, rodos, oru sklandančios jaunystės pilna savo esybe atsisuku į Tave, tiesiu rankas. Švelnioji! Užvaldai ir pripildai mane laisvės tuštuma. Dabar mes - viena. Gandrai pamoja sparnais: "Telaimina..."