Kai griūna devynerios sienos
Neišlaikę vienatvės daigelio
Kai nuodai dar pulsuoja venomis
Nors kasvakar naudoji priešnuodį,
Kuris tėra juk užnuodytas pienas,
Tu sakai – ištvėrei nepralaimėjęs
Ir tąpat mirksnį kapituliuoji,
Blyksniui iš praeities
Išliedamas savąją gėlą...
Netikėtai nugriovęs devynerias sienas,
Taip švelniai mane nugalėjęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-04-12 01:08:59
Man tos devynerios sienos keistokai nuskambėjo. Toks savotiškas. Visai nieko. Patiko man ta kapituliacja, priešingai nei savage.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-04-02 11:42:19
pabaigoje dingo ritmas,
tiksliau-pasikeitė;
o nugalėti švelnumu tai gal ir ne kiekvienas moka...
:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-04-02 10:44:07
Kol neatsikratai praeities, tols sienos ir griūna.
Lyriškas darbas.