Kaip pavadinsi - tinka:
Šilinių Lietuva
Ar Dainava šilų -
Mes esam dzūkai,
Girių žmones,
Sukritę
šalyje
Marcinkonių.
Smėlynų daug.
Net kopos
vaikščioja
miškais.
Ne pilys mus,
Mes pilis gynėm -
Išeidavom žvėrių takais
Ir būdavom miškiniais.

Šiliniai mes.
Su grikiais,
uogomis
ir grybais...
Nuo pat Katros
Per visą dangų šluoja miškas
Lig Druskininkų, Liškiavos,
Iki Merkinės...

Iš čia, iš Grūdo ežero,
Lyg ašara
nesugerta
į smėlį,
Palikus pirmą pušynėlį,
Išbėga raukšlele Grūda -
Net netiki, kad nesuklups,
Ištvers,
Ir krašto
pradžią
nešdama,
Į Merkį įsilies upe.

Čia titnaginės.
Iš šaltinių Skroblus teka.
Čia ir Ūla...
Dainuok!-
Ir ji su tavimi.
Čepkeliai
spanguolynais
šnekūs
Ir sodžiai poteriaujantys
Anapilio šalim...

Šiliniai mes.
Kol kas dar vis šiliniai.
Nors mirštame,
Bet dar gyvi.