Žiemos šienapjūtė

Santrauka:
Tiesiog.
Ne šienapjūtė jau,
Tačiau
Grėbliai,
Dar palikti vidur laukų,
Pajuodusius pirštus į dangų
Riečia,
Tarsi norėdami
Paliesti Dievo pėdas.

Už palto tylomis sukris
Mažyčiai kąsniai
Obelų žydėjimo.
Ir, rytui švilpaujant,
Šerkšnu
Ant lango žiba
Ledo chrizantemos,
O giltinė, padėjus dalgį ant pečių,
Į ausį kužda:
„Mes tavęs atėjom“.

Gal prasiskleisiu sakura
Ant geležinio tilto rankų,
Kurios, į kitą krantą įsikibusios,
Virpės korozijos natom,
Kol prisikels. Ledams išplaukiant.
Aiškiaregė

2005-10-27 17:47:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2005-10-27 20:42:22

Pritariu gyrusiems ir plojusiems:- ))

:

Sukurta: 2005-10-27 19:32:38

jau visi išgirė,tad man belieka tik katutes ploti:)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2005-10-27 19:27:28

smagus su ledo gėlėm ;-)

Anonimas

Sukurta: 2005-10-27 19:15:22

Puikūs vaizdiniai, personifikacija, ir, kaip Ramunė sakė, iškalbingumas. Didelis pastabumas paprastai retai kam matomiems dalykams. šaunuolė. ;]

Vartotojas (-a): `Rei

Sukurta: 2005-10-27 18:48:43

grazus, man labai patiko