Vitražais mėtyti langai
Sugers žvilgsnius į stiklą,
Kad pievoj drebantys klevai
Sudegtų rankomis į miglą.

Kaip maras plinta vyno taurės
Ant nušlifuotų pakabų.
Į karantiną beldžiasi ir kraujas,
Ir užsidaro kvapas tarp dantų.

Žmogaus pavidalo pingvinai
Taip rafinuotai, nuolankiai,
Ausų karatus nusiviję,
Šuoliuos aplinkui kaip žaislai.

Sėdės vitrinoje lyg lėlės.
Tapytos lūpos spanguolių laužais,
Merginos, dėmesio tiekėjos,
Suknelių trūkumą suvilgo nėriniai.

Puodely dar vis grimsta dumbliai.
Stebiu akvariumo puošnias žuvis.
Kol neprieis kinkytas kuinas,
Už lango gydysiu klevų akis.