Santrauka:
kai akys apsiniaukusios
Kartais būnam
Panašūs į dangaus vartuose
Stovinčius sargus
Į rudenius
Į pavasarius
Neregio pirštų galiukuos
Pabudę pajuntam
Ne kūną
Ne jo nelygumus
Tik trupinius tų
Spragsinčių vėjo malūnuos
Spragsėjusių vėjo malūnuos
Iš skausmo išeinam
Be dešimt
Be dvidešimt
Juk nieko mums
Akis užmerkiam
Ir liekam bestuburiu kūnu
Tamsa šaknelėse akių
Kurių net nemylėjom
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-10-27 13:15:19
ne nieko mums
oi,kaip ne nieko
tegu ir būnam panašūs
į rudenius
tegu-
į
pavasarius
:
Sukurta: 2005-10-26 20:15:04
Skaičiau pora kartų: su kabliukais :)