ne, nepriimu jokio dangaus
ir jokių angelų – marioniečių
mano nerimo sutemos plauks
ir jose slops dejonės koketės
nejučiom glausiu tai, ką turiu
tiktai tiek, kiek pralošus dar liko
priešai bus jau sustoję ratu
o tie du iškilmingai nuplikę
pasileisiu vijokles kasas
ir linksmai nulinguosiu į mirtį –
niekas kitas manęs nesupras
gal tik tas, kas prakeiktas ir girtas
mažas šuo pakrante nulydės –
jam įpildavau, pamenu, pieno
jis, kvailelis, šiandien nusidės,
nes manim staugs kurčioj mėnesienoj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tylinti
Sukurta: 2008-03-26 00:18:49
čia yra atsakymas į viską...gal aš ir labai juokinga, bet deduosi į mėgstamiausius :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-26 00:13:25
...skausmingai ir gražiai skamba...rašyta širdimi...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-25 21:02:02
skaudžių išgyvenimų nuotaikos...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-03-25 20:34:34
jei pakomentuosiu, irgi būsiu "vargšė"?.... tada tegu....
daug pasikartojančio sau gailesčio, tačiau lyrinis jūsų herojus eilėse - mielas ir bejėgis,/ tuo jis ir mielas/. Neprasilenkite su juo gyvenime. Ačiū. :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2008-03-25 20:09:52
labai gražus eilius