ne, nepriimu jokio dangaus
ir jokių angelų – marioniečių
mano nerimo sutemos plauks
ir jose slops dejonės koketės
nejučiom glausiu tai, ką turiu
tiktai tiek, kiek pralošus dar liko
priešai bus jau sustoję ratu
o tie du iškilmingai nuplikę
pasileisiu vijokles kasas
ir linksmai nulinguosiu į mirtį –
niekas kitas manęs nesupras
gal tik tas, kas prakeiktas ir girtas
mažas šuo pakrante nulydės –
jam įpildavau, pamenu, pieno
jis, kvailelis, šiandien nusidės,
nes manim staugs kurčioj mėnesienoj