o jeigu aš būsiu tik protinga
ar mylėsi mane
ar glostysi veidą
ar bučiuosi
lyg būčiau visai neprotinga
ar boružė
štai žiūrėk:
pavasaris apdulkėjo,
o mes taip ir nesusitikome
taip ir
nepasikalbėjome
įnirtę
šokome ir žaidėme
tryškome gyvenimo džiaugsmu
buvome išmintingi
ir drąsūs
mylėjome
iki
nepadoriai gražu
nors iš tiesų
vai vai kaip
liūdėjome
kai glostėm save apsikabinę
tą naktį
be pabaigos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-23 15:39:01
"iki
nepadoriai gražu" - gal iki nepadorumo?
Jauna siela. Estetiška, mokate dailiai kalbėti apie jausmus.
Vartotojas (-a): fantasy
Sukurta: 2008-03-22 20:05:33
garžūs tie trūkčiojinai, suteikia tokio stiprumo, sustiprina darbą..
meilės glėby;)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2008-03-22 18:06:14
...o man priminė įspūdį patirtą pamačius dr.J.Basanavičiaus gatvę Varnoje (Bulgarija).
Turbūt sąskambis su kūrinio pavadinimu kaltas...
O dėl šio eilėraščio proza – patiko minoras:
nepasikalbėjome / mylėjome /liūdėjome
tą naktį / be pabaigos
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-22 16:09:25
...gražus aistringas ir pavasariškas ...daug gaivalingo džiaugsmo...žavu...